„Sapiens Diagnostics“ mokslinis pagrindas

Atsakingose, daug žinių reikalaujančiose pareigose aukščiausi rezultatai dažnai turi savo kainą. Ši kaina ne visada matoma. „Sapiens“ ją paverčia pamatuojama. Mes kiekybiškai įvertiname, kaip jūsų organizmas prisitaiko prie streso, kur pradeda svyruoti reguliacijos mechanizmai ir kokia rutina padeda atkurti atsparumą. Remiamės pažangiausiais alostatinio krūvio mokslo tyrimais, medicininės klasės biologiniais žymenimis ir patvirtintais savęs vertinimo metodais.

Moksliškai pagrįstas veiklos gerinimas

Daugumai aktyviai dirbančių žmonių didelis kognityvinis krūvis, nuolatinis užduočių keitimas, kelionės, miego sutrikimai ir psichosocialinis spaudimas gali priversti organizmą pereiti į brangiai kainuojantį „nuolatinio budrumo“ režimą. Žmonės tai dažnai pastebi tik tada, kai pasekmės tampa skaudžios: energijos trūkumas, paviršutiniškas miegas, dirglumas, protinis nuovargis, virškinimo problemos, pasikartojančios infekcijos, sunkiai kontroliuojamas svoris, nerimas ar vis stiprėjantis jausmas, kad poilsis nebepadeda.

Tradicinė sveikatos priežiūra puikiai susidoroja su ūmiomis problemomis. Tačiau ji nėra skirta ambicingiems žmonėms padėti pereiti nuo „gero“ prie „puikaus“: padidinti energiją, paaštrinti dėmesį, stabilizuoti nuotaiką ir sustiprinti atsistatymą. Tradicinės medicinos tikslas – efektyvi ligų diagnostika ir gydymas pagal organų sistemas. Tuo tarpu lėtinis stresas ir žmogaus veiklos efektyvumas yra pirminiai, daugelį sistemų apimantys ir lėtai besivystantys procesai. Tai tikra biologija, tačiau ji netelpa į vienos specialybės rėmus.
Todėl tradicinė sveikatos priežiūra orientuojasi į vėlyvuosius lėtinio streso padarinius, kai jie jau virsta liga, o ne į patį lėtinį stresą ar ankstyvąjį jo poveikį organizmui. „Sapiens“ papildo šią sistemą, padėdama aukštų rezultatų siekiantiems žmonėms tobulėti. Taip pat teikiame pagalbą sudėtingais streso, nuovargio ir perdegimo laikotarpiais.
‍
Mes orientuojamės į tris žingsnius:
Pirma, kiekybiškai įvertiname kainą, kurią jūsų organizmas moka už stresą (arba naudą, kurią gauna dėl atsparios sistemos), atsižvelgdami į daugelį organizmo sistemų.
Antra, jūsų asmeninius duomenis paverčiame konkrečiais veiksmais, pritaikytais jūsų dienotvarkei ir tikslams.
Trečia, padedame užtikrinti, kad nauji įpročiai išliktų ir įtemptais laikotarpiais, teikdami paramą keičiant elgseną ir pakartotinai atlikdami matavimus.

Alostatinio krūvio modelis

„Sapiens“ diagnostika sukurta remiantis alostatinio krūvio modeliu. Šį modelį inicijavo Bruce McEwen (1993) siekdamas išmatuoti „kainą“, kurią organizmas moka už stresą. Šiandien daugiau nei 350 recenzuojamų publikacijų patikslino, išbandė ir patvirtino šį modelį. Pagrindinė alostatinio krūvio modelio įžvalga: streso mediatoriai, tokie kaip kortizolis, gali būti naudingi trumpuoju laikotarpiu, tačiau tampa žalingi sveikatai ir veiklos efektyvumui, kai jų aktyvacija kartojasi arba tampa nuolatinė.

Alostazė reiškia „stabilumą per pokyčius“. Smegenys numato poreikius ir pritaiko fiziologiją jiems patenkinti. Jos naudoja streso mediatorių sistemas, tokias kaip HPA ašis (pvz., kortizolis) ir autonominė nervų sistema (simpatinės/parasimpatinės pusiausvyra), kad inicijuotų prisitaikymą prie streso. Tai taip pat veikia imuninę sistemą, virškinamojo trakto veiklą ir medžiagų apykaitos signalus. Šie prisitaikymai turėtų palaikyti veiklos efektyvumą ir sveikatą trumpuoju laikotarpiu (McEwen & Seeman, 1999). Kai didelis krūvis išlieka, o organizmas nespėja atsistatyti, trumpalaikės streso reakcijos virsta nuolatinėmis būsenomis. Išmatuojamas rezultatas – daugelio sistemų disreguliacija (pvz., sumažėjęs gebėjimas susikaupti, didesnis nuovargis, suprastėjusi žarnyno veikla ir padidėjęs emocinis jautrumas). Ši kaupiamoji našta vadinama alostatine apkrova.

Ligos ir veiklos efektyvumo mažėjimas neatsiranda staiga, o vystosi per 4 etapus: 
‍1 etapas – Alostazė: Trumpalaikė organizmo aktyvacija reaguojant į krūvį (pvz., kortizolio padidėjimas), po kurios seka atsistatymas.
‍2 etapas – Alostatinė apkrova: Pasikartojanti arba ilgalaikė streso sistemų aktyvacija sukelia kaupiamąją, išmatuojamą disreguliaciją visose organizmo sistemose.
3 etapas – Alostatinė perkrova: Disreguliacija tampa kliniškai reikšminga disfunkcija ir didėja ilgalaikė ligų rizika.
4 etapas – Ligos: Kai tam tikros organizmo sistemos nebeturi išteklių susidoroti su perkrova, gali išsivystyti ligos.
‍

„Sapiens“ organizmo rezervo balas

„Sapiens“ naudoja alostatinės apkrovos indeksą, kuris 60-yje recenzuojamų leidinių yra apibrėžtas kaip sudėtinis, daugelio sistemų rizikos balas. Alostatinės apkrovos indeksas plačiai naudojamas populiacijos ir senėjimo tyrimuose, nes jis leidžia prognozuoti apčiuopiami ilgalaikiai padariniai, o ne tik „streso pojūčiai“. Pradiniame „MacArthur“ tyrime ir vėlesnėse grupėse aukštesni alostatinio krūvio balai prognozavo mirtingumą dėl visų priežasčių, fizinės būklės blogėjimą, bei kognityvinių funkcijų silpnėjimą, taip pat buvo susiję su įvykusiais širdies ir kraujagyslių sistemos sutrikimais, net ir atsižvelgus į sociodemografinius rodiklius bei pradinę sveikatos būklę (Seemann et al., 2001). Didelė sisteminė apžvalga parodė, kad didelis alostatinis krūvis yra susijęs su didesne mirtingumo dėl visų priežasčių ir mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligųrizika, o tai patvirtina prognostinį pagrįstumą dideliu mastu (Parker et al., 2022). Be to, alostatinio krūvio indeksas buvo pritaikytas profesinėje aplinkoje (Mauss et al., 2014).

‍

„Sapiens“ integruoja alostatinės apkrovos indekso literatūroje aprašytus metodus, kuriuos taip pat apžvelgė Carbone ir kt. 2022 m., ir juos tobulina bendradarbiaudama su šių metodų kūrėjais, pavyzdžiui, profesoriumi Robertu Paulu Justeriu. Matuodama alostatinę apkrovą, „Sapiens“ imasi veiksmų dar prieš pasireiškiant ligoms ar sumažėjus darbingumui. Pirmiausia įvertiname dviejų pagrindinių stresą reguliuojančių sistemų būklę – nervų sistemos reguliavimą ir hormoninį reguliavimą – kad kiekybiškai įvertintume įtampą ir reguliavimo pajėgumus. Tada vertiname pasekmes stresui jautriose kūno sistemose (pvz., imuninėje, kardiometabolinėje, virškinimo, neuropsichologinėje). Kuo daugiau sistemų patiria įtampą, kai streso mediatoriai yra išsibalansavę, tuo didesnė numanoma „kaina“ ir tuo mažesnis kūno rezervo balas.

„Sapiens“ bendradarbiauja su aukščiausio lygio mokslininkais

Siekdami pritaikyti alostatinės apkrovos modelį praktikoje, bendradarbiaujame su aukščiausio lygio mokslininkais ir buvusiais gydytojais, turinčiais sukaupę vertingos praktinės patirties.

Pavyzdžiui, prof. Clemensas Kirschbaumas yra paskelbęs daugiau nei 500 recenzuojamų straipsnių streso tyrimų srityje, jo „Google Scholar“ h-indeksas yra 150, jis yra vienas pagrindinių streso hormonų tyrėjų. Jo darbai padėjo nustatyti, kaip kortizolis matuojamas ir interpretuojamas moksliniuose tyrimuose bei kasdieniame gyvenime. Hormonų analizei iš plaukų ir seilių bendradarbiaujame su „Dresden LabService“ . „DresdenLab Service“ yra Drezdeno technikos universiteto atšaka ir viena pirmaujančių pasaulyje streso hormonų tyrimų laboratorijų, turinti 20 metų patirtį.

Prof. Robertas-Paulas Justeris yra vienas pagrindinių lėtinio streso ir alostatinės apkrovos biologijos tyrėjų, besidomintis, kaip daugiasistemiai biomarkeriai yra susiję su sveikatos raida.

Mūsų komandą sudaro Julian Scherer (ETH Ciurichas, biotechnologijos), Prejwal Prabhakaran (Freiburgo universitetas, neuromokslai), Dr. Andrea Allgäuer (biotechnologijų ir imunologijos mokslų daktarė)bei specialistai, tokie kaip Dr. Dominique Sauter-Peschke (gydytoja) ir Ellis Broeks (gydytojas).  

„Sapiens“ matuoja streso biomarkerius ir streso poveikį sveikatai

Streso ir sveikatos neįmanoma įvertinti vienu rodikliu, nes stresas yra daugiasistemis procesas. Įtakinga Roberto-Paulo Justerio („Sapiens“ patarėjo) ir kolegų apžvalga pagrindė, kodėl alostatinį krūvį geriausia vertinti kaip daugiasistemį modelį: lėtinis stresas sukelia koordinuotus pokyčius neuroendokrininėje, autonominėje, imuninėje, medžiagų apykaitos ir širdies bei kraujagyslių sistemose, todėl rodiklių derinys geriau atspindi kaupiamąją įtampą nei bet kuris vienas matavimas (Juster et al., 2009).

Tai parodo nešiojamųjų įrenginių ribotumą, nes pavieniai biomarkeriai neatskleidžia lėtinio streso biologijos. Nors jie vadinami „streso monitoriais“, tokie įrenginiai kaip „Oura“, „Whoop“ ar „Garmin“ matuoja tik nedidelę nervų sistemos veiklos dalį. Širdies ritmo kintamumas (ŠRK) suteikia ribotą informaciją apie autonominės (nervų) sistemos reguliavimą ir trumpalaikį fiziologinį krūvį, tačiau tiesiogiai neparodo hormonų dinamika, kuri dažnai yra jautresnė psichosocialiniam stresui.

Todėl „Sapiens“ matuoja abi pagrindines streso reguliavimo sistemas – autonominę nervų sistemą ir pogumburio-hipofizės-antinksčių ašį (streso hormonus) – per skirtingus laiko intervalus. Ilgalaikę įtampą vertiname atlikdami 3 mėnesių plaukų steroidų analizę, o trumpalaikę reguliaciją – naudodami kelių dienų seilių kortizolio profilius. Tada šiuos pirminius signalus susiejame su streso jautrių sistemų žymenimis ir simptomais, tokiais kaip imuninė, virškinimo, neuropsichologinė, kardiometabolinėir judėjimo ir atramos sistemas, kad įvertintume bendrą „kainą“, kurią organizmas moka už patiriamą stresą.

Iš viso sujungiame šiuos biomarkerius iš įvairių biologinių mėginių: 

Plaukų steroidai: kortizolis, kortizonas, DHEA, testosteronas, progesteronasbei pasirinkti santykiniai biomarkeriai

Plaukų endokanabinoidai (pažangūs tiriamieji žymenys, vertinami atsargiai): AEA, 2-AG, PEA

Seilių kortizolio ritmas (2–3 dienos): Kortizolis pabudus, praėjus 30 min. po pabudimo ir prieš miegą kortizolis, padedantis nustatyti kortizolio reguliavimo mechanizmus

Kelių dienų EKG atsistatymo analizė: širdies susitraukimų dažniu (ŠSD) ir širdies ritmo kintamumu (ŠRK) pagrįsti streso bei atsistatymo modeliai ir miego kokybės dinamika

Papildomi tyrimai (priklausomai nuo atvejo): kraujo rodikliai, tokie kaip uždegiminiai procesai ir mikroelementai, gliukozės stebėsena, mikrobiomo tyrimai (pažangus tiriamasis žymuo), kraujospūdis

Biomarkerius deriname su moksliškai pagrįstais savęs vertinimo metodais

Vien biomarkerius tiriant ne viską galima paaiškinti, dažnai trūksta konteksto. Du žmonės gali turėti panašius fiziologinius rodiklius dėl skirtingų priežasčių. Naudojame patvirtintus įrankius, kad įvertintume sritis, kurių vien biologiniais tyrimais nustatyti neįmanoma: patiriamą stresą, atsparumą, nuovargį, miego kokybę, perdegimo riziką, nuotaikos ir nerimo vertinimą, darbo aplinką bei simptomų naštą įvairiose kūno sistemose (pvz., virškinimo, imuninėje, judėjimo ir atramos). Taip pat fiksuojame veiksnius, galinčius iškreipti rezultatus (miego laikas, kelionės, ligos, alkoholis, vartojami vaistai). Naudojame tik moksliškai pagrįstus klausimynus, tokius kaip Trumpoji atsparumo skalė (Brief Resilience Scale), Maslacho perdegimo inventorius (Maslach Burnout Inventory), GAD-7 nerimo vertinimo skalė ir kt.

Kadangi matuojame alostatinį krūvį, o ne tiesioginius ligų žymenis, teikiame šią paslaugą kaip sveikatingumo, o ne medicininę paslaugą. Visgi visame savo procese taikome medicininio lygio standartus.

‍